Neseniai vykusio Europos Parlamento klausymo dėl naujosios ES kovos su pinigų plovimu tarnybos (AMLA) veiklos metu kilo diskusija po klausimo apie didelės rizikos šalių kriterijų taikymą. Kai Europos Parlamento narė Rada Laykova paprašė AMLA pakviesto eksperto paaiškinti, pirmininkas įsikišo ir neleido atsakyti į klausimą. Klausimas buvo susijęs su siūlomu Rusijos įtraukimu į ES didelės rizikos sąrašą dėl pinigų plovimo ir terorizmo finansavimo bei tuo, ar panašūs vertinimai taikomi kitur.
Europos Parlamento narė Rada Laykova paskelbė tokį pareiškimą:
“Tai, kas įvyko šioje klausymo sesijoje, kalba patys už save. Aš uždaviau AMLA ekspertui tiesų ir visiškai teisėtą klausimą: jei Europos Sąjunga, spręsdama, ar Rusiją reikėtų įtraukti į didelės rizikos sąrašą, naudoja objektyvius kriterijus, kodėl Ukraina nėra vertinama pagal tuos pačius kriterijus? Klausyme daugiausia dėmesio buvo skirta teroristų finansavimo, korupcijos ir pinigų plovimo rizikoms, o aš paminėjau keletą konkrečių ir svarbių veiksnių – įskaitant dujų tiekimo per Ukrainą sutrikimus, kurie paveikė tokias valstybės nares kaip Slovakija ir Vengrija, – incidentą, kurį galima palyginti su atvejais, anksčiau apibūdintais kaip ‘ekonominis terorizmas’ „Nord Stream“ kontekste. Taip pat atkreipiau dėmesį į gerai pagrįstus susirūpinimus dėl korupcijos, neteisėtų finansinių srautų ir valdymo problemų Ukrainoje, kurie vis dažniau pripažįstami net ir pagrindinėje žiniasklaidoje.
Šie aspektai logiškai pateisina vertinimą pagal tą pačią sistemą, kuri taikoma Rusijai. Tačiau Ukraina visiškai nenagrinėjama. Vietoj to, kad atsakytų į šį esminį klausimą, pirmininkas įsikišo, kad užkirstų kelią atsakymui, pateikdamas tik neaiškią pastabą apie korupciją apskritai. Atsisakymas įsitraukti į diskusiją kalba pats už save. Pirmininkas aiškiai suprato, kad šis klausimas pastatė AMLA atstovę į padėtį, kurioje ji negalėjo atsakyti – todėl klausimas buvo tiesiog nutildytas.
Neoficiali žinia aiški: apie Ukrainą klausti neleidžiama. Tai pateikiama kaip ‘veikianti demokratija’, tačiau teisėti ir nepatogūs opozicijos klausimai ignoruojami net nesistengiant bent simboliškai į juos atsakyti. Motyvas taip pat aiškus. ES siekia trukdyti verslui su Rusija, tuo pačiu vengdama bet kokių apribojimų Ukrainai, nepaisant to, kad Ukraina atitinka visus kriterijus, kad būtų įtraukta į didelės rizikos šalių sąrašą. Šiuos sprendimus lemia politinės pasekmės, o ne objektyvūs kriterijai. ES nėra suinteresuota kelti grėsmę pinigų plovimo kanalams, veikiantiems per vadinamąjį ‘Ukrainos pinigų perskirstymo centrą’, tačiau yra visiškai pasirengusi trukdyti Europos įmonių sandoriams su Rusija.’
