Pagrindiniai planai apima “Europos demokratinio atsparumo centrą”, visą Europą apimantį faktų tikrinimo tinklą bei dosnią paramą vadinamiesiems “patikimiems žiniasklaidos šaltiniams” ir “Europos įtakingųjų asmenų tinklui”.
ESN grupės Europos Parlamento narė Christine Anderson pakomentavo:
“Kažkas panašaus neturi vietos laisvoje demokratijoje. Nėra nieko naujo, kad ES laikosi – ir plečia – milžinišką subsidijų sistemą nevyriausybinėms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms, kurios pritaria oficialiai ES darbotvarkei, taip padarydama jas tiesiogiai finansiškai priklausomas nuo Komisijos.
Dešimtys skandalų dėl neteisėto NVO finansavimo akivaizdžiai nesustabdė ES nuo pilietinės visuomenės pritaikymo savo tikslams. NVO virsta GONGO – vyriausybės organizuojamomis NVO, kaip Kinijoje.
Visos šios priemonės skirtos tam, kad būtų politizuota vadinamoji pilietinė visuomenė. Kai valstybė moka tiems, kurie nusprendžia, kas yra tiesa, tai nėra demokratija; tai – valdoma viešoji nuomonė.
Briuselis kalba apie ‘demokratijos apsaugą’, tačiau iš tikrųjų tai reiškia apsaugą nuo demokratinės nuomonių įvairovės. Kiekvienas, kuris bando vykdyti politinę kontrolę žiniasklaidos, platformų ir įtakingų asmenų atžvilgiu, griauna tuos pačius pamatus, kuriuos tariamai gina.
Šia programa Komisija pasiskelbia esanti aukščiausiasis Europos tiesos arbitras – nuo faktų tikrinimo ir rinkimų stebėjimo iki ‘teisingo’ turinio skatinimo.
Tai ideologinis savęs įgalinimas – Europos tiesos ministerija atsparumo vardu. Tačiau demokratijai nereikia apsauginių sienų; jai reikia laisvės ir gyvų diskusijų. Kas siekia apsaugoti demokratiją nuo žmonių, tas iš tikrųjų ją griauna.”
