“Nuo 2015 m., kai prasidėjo neteisėta masinė imigracija, ES buvo pateikta apie 9 mln. prieglobsčio prašymų. Neregistruotų nelegalių atvykėlių skaičius greičiausiai yra gerokai didesnis. Ši migracijos banga sukėlė Europai visišką sistemos sukrėtimą, kurio pasekmes Europos gyventojai jaučia iki šiol – nuo smarkiai padidėjusių saugumo problemų iki pernelyg apkrautų socialinių sistemų.
Tačiau vis dar nėra jokių politinio kurso pasikeitimo ženklų: veiksminga išorės sienų apsauga vis dar neegzistuoja; Įvažiavimo ir išvažiavimo sistema (EES), kuri jau 2022 m. turėjo registruoti visus įvažiavimus ir išvažiavimus, vis dar nėra visiškai įdiegta; o Dublino taisyklės, pagal kurias prieglobsčio prašymai turi būti nagrinėjami išimtinai pirmojoje Europos įvažiavimo šalyje, ir toliau ignoruojamos. Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis, pavyzdžiui, Turkija ar Afrikos valstybėmis, pasirodė esąs neveiksmingas, milijardus kainavęs fiasko; prieglobsčio procedūros tebėra pernelyg lėtos ir jas dar labiau stabdo pernelyg ideologinis žmogaus teisių konvencijos aiškinimas Europos teismuose; ir net gavus neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio, iš tikrųjų deportuojamas mažiau nei vienas iš penkių nelegalių imigrantų.
Užuot išskleidus raudoną kilimą neteisėtai masinei migracijai, dabar labiau nei bet kada anksčiau reikalinga griežta ‘Ne’ politika: tai apima sąmoningą prieglobsčio prašymo čia patrauklumo mažinimą, laikiną prieglobsčio teisės sustabdymą, išvykimo centrų įkūrimą, didelio masto deportacijų kampanijos pradėjimą ir fizinių įtvirtinimų įrengimą prie išorinių sienų. Be to, būtina žymiai padidinti ES sienų apsaugos agentūros ”Frontex“ pajėgas ir pakeisti jos įgaliojimus, nes šiuo metu ji veikia labiau kaip nelegalių imigrantų pasitikimo komitetas, o ne veiksmingai saugo išorines sienas. Tik imantis tokių priemonių galima išsaugoti Europos tapatybę ir tvariai užtikrinti gyventojų saugumą.“
