Šią savaitę 130 šalių delegatai susirenka Nicoje į trečiąją JT vandenynų konferenciją, siekdami paskatinti JT 14-ojo tvaraus vystymosi tikslo – vandenynų, jūrų ir jūrinių išteklių apsaugos bei tvaraus naudojimo – įgyvendinimą. Tačiau kompromisai tarp konkuruojančių interesų – jūros vėjo energijos, jūrų ekologijos, giliavandenių kasyklų ir žuvininkystės pramonės – kelia grėsmę, kad galimų sprendimų veiksmingumas bus smarkiai sumažintas.
ES lygmeniu vyraujanti klimato krizės ideologija užtikrina dosnų finansavimą tokiems projektams kaip jūros vėjo jėgainių parkai – dažnai nepatikimas svyruojančios elektros energijos šaltinis – tuo tarpu protingos iniciatyvos, pavyzdžiui, balastinio vandens valdymo sistemos, skirtos kovoti su invazinėmis rūšimis, finansiškai ignoruojamos. Be to, daugelio įsipareigojimų savanoriškas pobūdis praktikoje lemia silpną vykdymo užtikrinimą ir politinį savavališkumą.
Siegbert Droese, ESN koordinatorius Europos Parlamento žuvininkystės komitete (PECH), pakomentavo UNOC3:
“Tikimasi, kad šią savaitę Nicoje vyksiančioje JT vandenynų konferencijoje bus parengtas vadinamasis Nicos vandenynų veiksmų planas. Vėlgi tikimės įprastų vyriausybių ir korporacijų pranešimų apie ‘tvarumo iniciatyvas’ – priemonių, kurios dažnai yra ne kas kita kaip viešųjų ryšių triukai, kurių veiksmingumas nėra nei stebimas, nei užtikrinamas.
Užuot paviršutiniškai nagrinėjus visas pasaulio jūrų problemas ir neišsprendžiant nė vienos iš jų, konferencija turėtų sutelkti dėmesį į didžiausią grėsmę tiek jūrų ekologijai, tiek smulkiųjų žvejų pragyvenimui: neteisėtą, nedeklaruotą ir nereglamentuotą žvejybą.
Tačiau tokios ”žaliosios plovimo“ schemos kaip vadinamosios „mėlynojo anglies“ rinkos ir mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamos jūros vėjo jėgainių parkai, atrodo, yra pelningesnės. Šis disbalansas neatspindi tikrosios vandenynų vertės ir svarbos kaip svarbiausio mūsų planetos išteklio.“
