Tačiau kritikai įžvelgia šališkumą, nes prieš rinkimus su OCCRP susijusi žiniasklaida be jokių įrodymų vaizdavo ES kritiškai nusiteikusius politikus kaip tariamus “Maskvos agentus”. Tai paveikė politikus šešiose ES šalyse. Taip pat buvo patikrintas AfD kandidatas Bystronas. Remdamasi žiniasklaidos pranešimais, Miuncheno prokuratūra atliko 23 kratas jo patalpose – kol kas be rezultatų. Tačiau šis žiniasklaidos dėmesys paveikė rinkimų rezultatus ir kartu Europos Parlamento sudėtį. Dėl to nukentėjusios partijos prarado vertingus procentinius punktus, o kai kurie politikai – pavyzdžiui, olandų politikas Thierry Baudet – netgi nepateko į Europos Parlamentą.
Abejonės dėl OCCRP nepriklausomybės kyla jau seniai. Remiantis “Mediapart” atskleistais faktais, per kelerius metus šis tinklas iš Jungtinių Valstijų gavo beveik $50 mln., o kai kuriais atvejais tai turėjo tiesioginės įtakos personalo sudėčiai ir redakciniams sprendimams. OCCRP taip pat dalyvavo kampanijoje, kuri 2019 m. paskatino Donaldo Trumpo apkaltos procesą. 2019 m., po OCCRP susijusių žiniasklaidos priemonių pradėtų reportažų apie „Ibizos skandalą“, žlugo Austrijos vyriausybė, kurioje dalyvavo FPÖ. Tuo metu FPÖ ES rinkimuose prarado populiarumą – apklausose ji surinko 26 %, o galutiniuose rezultatuose – tik 17,2 %.
Dabar kyla klausimų dėl šių mokėjimų: kodėl ES finansuoja būtent tą tinklą, kuris praeityje buvo įsitraukęs į kišimąsi į rinkimus ir politines kampanijas?
Šiuo klausimu ESN grupės narys Petr Bystron teigia:
“Čia bręsta didelis pokario laikotarpio žiniasklaidos skandalas. ES lėšos tariamai buvo skiriamos ‘tyrinėjančiosios žurnalistikos paramai’. Tai yra parodija, nes OCCRP žiniasklaidos priemonės darė visiškai priešingai – jos skleidė neigiamą informaciją apie ES kritiškai nusiteikusius politikus be jokios kontrolės ir visiškai nekritiškai – kaip suderintų kampanijų dalį.
Vykdydama masines kampanijas, OCCRP žiniasklaida manipuliuodavo per paskutinius du ES rinkimus. Jos reportažai darė įtaką rinkimų rezultatams, smarkiai pakenkė ES kritiškai nusiteikusiems politikams ir nuvertė vyriausybes. Tikslas visada buvo pašalinti ES kritiškai nusiteikusius politikus.”
