Balandžio 15 d. Berlyne vykusioje Sudano konferencijoje susirinko vyriausybių atstovai, tarptautinių organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, siekdami suteikti naują humanitarinę pagalbą pilietiniu karu nuniokotai šaliai. Reikėjo užpildyti 2,2 mlrd. eurų finansavimo trūkumą; dabar Vokietijos vyriausybė didžiąją dalį pažadėtų lėšų perkelia ant Vokietijos mokesčių mokėtojų pečių: užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulas viršūnių susitikime pažadėjo 212 mln. eurų. Europos Parlamento narys ir AfD delegacijos vystymosi politikos atstovas spaudai Marc Jongen pareiškė:
“2025 m. skirdama 29,1 mlrd. eurų, Vokietija tapo didžiausia vystymosi pagalbos teikėja pasaulyje – po drastiškų JAV USAID programos lėšų sumažinimų. Iš 522 mln. eurų, kuriuos Europos Komisija ir valstybės narės jau pažadėjo skirti Sudanui 2025 m., didžiausią naštą prisiima Vokietija. Šios išmokos daugiausia skiriamos per NDICI priemonę, kurios bendra suma 2021–2027 m. siekia beveik 79 mlrd. eurų – be pakankamos demokratinės priežiūros ir išmatuojamų sėkmės kriterijų. Vis dar visiškai neaišku, kokia dalis pažadėtų sumų iš tikrųjų pasiekia vietos gyventojus, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai, o kokia dalis patenka į korumpuotų NVO ir karo vadų kišenes. Europos audito rūmai ne kartą kritikavo ES vystymosi pagalbos skaidrumo trūkumą, ypač NVO vaidmenį, tačiau nebuvo įdiegtos jokios tvirtos kontrolės priemonės ar griežtesni lėšų skyrimo kriterijai.
Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir šimtų tūkstančių darbo vietų praradimą dėl deindustrializacijos Vokietijoje, toks milijardų pervedimas į užsienį yra visiškai neatsakingas. Vokietijos vyriausybė neturi toliau elgtis kaip pasaulio iždininkė. Vietoj to bet koks tolesnis Vokietijos ir ES dalyvavimas vystymosi politikoje turi būti susietas su griežtomis sąlygomis: veiksminga sienų apsauga, nuoseklūs veiksmai prieš žmonių kontrabandą ir islamistų terorizmą bei veikiančios migrantų readmisijos sutartys – su nedelsiamu visų išmokų sustabdymu, jei atsisakoma priimti migrantus atgal. Pastaraisiais metais ypač smarkiai padaugėjo neteisėtų atvykimų į Europą iš Sudano.
ES lygmeniu dabar turi būti užtikrintas visiškas skaidrumas, taikomos kovos su korupcija priemonės ir radikaliai sumažintos visos vystymosi išlaidos, kurios neduoda aiškios naudos – sekant JAV DOGE pavyzdžiu. Europos ekonominiai ir saugumo interesai, taip pat kova su nelegalia migracija, turi būti iškelti į ES vystymosi politikos centrą. Vokietijos vyriausybė turėtų imtis lyderio vaidmens nacionaliniu lygmeniu, o ne toliau pilti milijardus mokesčių mokėtojų pinigų į tai, kas iš esmės yra bedugnė Pasaulio Pietuose.’
