“Krikščionys yra labiausiai persekiojama religinė bendruomenė pasaulyje, o šis persekiojimas ypač smarkus Artimuosiuose Rytuose. Nuo Asado nuvertimo ir valdžios perėmimo Ahmedo al-Sharaa bei HTS islamistų rankose krikščionių padėtis Sirijoje dramatiškai pablogėjo. Nepaisant to, ES naujiems Damasko valdovams išskleidžia raudoną kilimą ir žada jiems milijardus. Tai nepriimtina.“.
Tačiau grėsmė neapsiriboja Sirija. Krikščionys taip pat yra išstumiami iš kitų Artimųjų Rytų regionų – iš dalies dėl islamistinių priežasčių, iš dalies dėl etnopolitiniais motyvais grindžiamo žemės užgrobimo. Vakarų Krante radikalūs Izraelio naujakuriai išstumia palestiniečių krikščionis iš jų kaimų. Net paskutinis beveik vien krikščionių kaimas, Taybeh, yra smarkiai nukentėjęs. Vietiniai kunigai, tokie kaip Bashar Fawadleh, Lotynų patriarchas Pierbattista Pizzaballa, ir Vatikanas ne kartą griežčiausiais žodžiais pasmerkė augantį smurtą, kaip ir buvęs Izraelio ministras pirmininkas Naftali Bennett.
Krikščionių apsauga Artimuosiuose Rytuose turi būti aukščiausias prioritetas ir turi tapti nesiderama sąlyga mūsų užsienio ir vystymosi politikoje. Tie, kurie persekioja krikščionis, neturi būti globojami ir finansuojami Briuselio ir Berlyno.”
