“ES jau maždaug dešimtmetį patiria ekonominę stagnaciją. Net tie pranešami 1 % augimo rodikliai daugiausia yra tik statistinių gudrybių rezultatas. Europos Komisija skuba kaltinti JAV ar Rusiją, tačiau Europos problemos yra pačios sukurtos. Dabartinis drastiškas ES augimo prognozės sumažinimas yra dar vienas ženklas, kad dabartinė Briuselio politika žlugo. Vietoj to, kad stiprintų Europos įmonių konkurencingumą, Komisija pastaraisiais metais vykdė ideologiškai motyvuotą ekonominio savisabotažo darbotvarkę – nuo pernelyg didelės biurokratijos iki brangių klimato reguliavimų, kurie ypač kenkia mūsų pramonei. Ar ES išmoksta? Ne. Draghi ataskaitoje tik dabar pripažinta tai, ką vadinamieji ’ES kritikai‘ sako jau dešimtmetį: ES, remdamasi vis labiau planinės ekonomikos, pinigų politikos iškraipymų ir reguliavimo doktrina, silpnina Europos konkurencingumą. Tačiau Draghi ataskaitoje problema pripažįstama tik tada, kai ekonominės stagnacijos jau nebebuvo įmanoma paslėpti, o tada reikalaujama, kad tariamai tik ’daugiau ES‘ yra sprendimas tam, ką sukėlė jau ’per daug ES‘. Tipiškas ES triukas: pati sukurti problemą, o tada iškreipti jos priežastis, siekiant dar didesnės kontrolės ir daugiau pinigų ES.
Ypač nerimą kelia ekonominė stagnacija Vokietijoje – Europos ekonomikos stubure. Aukštos energijos kainos – kurias lemia savanoriškas atsiskyrimas nuo patikimų energijos šaltinių – ir didžiulis investicijų atsilikimas yra pačios ES sukurtos problemos. Pramoninė ekonomika negali egzistuoti be pigios ir patikimos energijos. Vokietija nebeturi nei vieno, nei kito. Komisija yra atsakinga, nes nuolat pernelyg kišasi į nacionalinę ekonominę politiką ar energijos importą, užuot sudariusi sąlygas nepriklausomiems sprendimams.
Atsižvelgdama į ekonominę padėtį, ESN grupė ragina nedelsiant paskelbti moratoriumą visiems naujiems ES reglamentams, kurie dar labiau apsunkina įmones, taip pat iš esmės perorientuoti energetikos politiką į prieinamą ir saugų energijos tiekimą piliečiams ir pramonei. Be to, turime pasinaudoti kai kuriais savo ištekliais, ypač turint omenyje, kad, skaitant kai kurias naujausias ES ataskaitas, atrodo, jog ES sąmoningai siekia ekonominės ir geopolitinės izoliacijos. Žodis ‘tyčia’, žinoma, nėra pripažįstamas, tačiau tai galima pastebėti. Be to, skubiai reikia grįžti prie patikimos fiskalinės politikos ir atsakingo ES lėšų naudojimo. Tačiau ES eina visiškai priešinga kryptimi.”
