“Po Asado nuvertimo Briuselis ir Berlynas džiūgavo: naujajam Damasko valdovui, buvusiam „Al-Qaida“ teroristui al-Sharaa, buvo išskleistas raudonas kilimas ir pažadėta milijardinė pagalba. Tas džiūgavimas buvo per ankstyvas.
Religinės mažumos, kurios dar Asado valdymo laikais buvo saugomos, šiandieninėje Sirijoje yra sistemingai persekiojamos – krikščionys, alavitai, druzai ir šiitai. Tai nepriimtina.
Briuselis ir Berlynas dabar privalo daryti didžiulį spaudimą Damaskui. Tikslas turi būti toks: pirma, veiksminga visų religinių mažumų apsauga. Antra, milijonų sunitų sirų grįžimas iš Europos. Daugelis jų šventė Asado nuvertimą – dabar jie turėtų padėti atstatyti savo šalį.
Nė vienas centas iš Vokietijos mokesčių mokėtojų pinigų neturi patekti į Siriją, kol nebus įvykdytos šios dvi sąlygos.’
