“Tai, kas čia parduodama kaip ateities vizija, pasirodo esąs milžiniškas subsidijų ir biurokratijos monstras. Sąskaita galiausiai tenka šeimoms, amatininkams ir pramonei, o Briuselis neteikia jokių garantijų dėl tiekimo saugumo, stabilių kainų ar tikro technologinio atvirumo. Vien iki 2030 m. numatoma išleisti 584 mlrd. eurų – savitarnos bufetas lobistų grupėms, už kurį sumokės elektros vartotojai ir smulkieji verslininkai.
Planuodama ES masto valdymą, Komisija ignoruoja labai skirtingas pradines situacijas valstybėse narėse. Kiekvienas, kuris planuoja nuo realybės atsietus tinklus, sukuria naujas priklausomybes nuo nepastovios energijos gamybos, verčia daug energijos suvartojančias įmones persikelti ir dar labiau didina kainas. Vietoj to, kad būtų sudarytos sąlygos tikrai technologijomis nešališkai konkurencijai, primetama dar viena „žalioji panacėja“ – kartu su kalnais ataskaitų teikimo įsipareigojimų.
Po neseniai Iberijos pusiasalyje įvykusio didelio masto elektros tiekimo sutrikimo visiems turėtų būti akivaizdu, kad tiekimo saugumas ir ekonominis apdairumas turi būti prioritetas. Tačiau vietoj to, kad išmoktų pamokas, Briuselis renkasi dar daugiau reguliavimo, centralizmo ir norų mąstymo. Mes kategoriškai atmetame šią ataskaitą – piliečių, Europos pramonės ateities ir valstybių narėms priklausančio suvereniteto labui.”
