ESN grupė Europos Parlamente kritikuoja tai, kad Europos Komisija iki šiol neatsakė į svarbų klausimą, kurį 2026 m. vasario 11 d. pateikė Parlamento nariai Hans Neuhoff ir Alexander Jungbluth dėl planuojamos 90 mlrd. eurų paskolos Ukrainai. „Darbo tvarkos taisyklių“ 145 straipsnio 4 dalyje numatytas šešių savaičių terminas baigėsi 2026 m. kovo 25 d., tačiau atsakymo nebuvo gauta, o tai reiškia, kad, atsižvelgiant į autorių prašymą, interpelacija turėjo būti privalomai įtraukta į galutinį darbotvarkės projektą. Vis dėlto Pirmininkų konferencijoje atstovaujamos politinės frakcijos – išskyrus ESN grupę ir „Patriotai už Europą“ – balsavo prieš šio klausimo įtraukimą, taip pažeisdamos Darbo tvarkos taisykles ir parlamentines priežiūros teises.
AfD Europos Parlamento narys prof. dr. Neuhoffas, Saugumo ir gynybos komiteto narys, pareiškė:
“Kiekvienas, kuris patvirtina 90 mlrd. eurų paskolą, žinodamas, kad ji niekada nebus grąžinta, nevykdo finansinės politikos, o apgaudinėja. Paskolos grąžinimas buvo susietas su Rusijos reparacijomis, kurios niekada nebus išmokėtos. Iš esmės tai yra dovana Europos mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai, kad Komisija nemano esant būtina atsakyti į aštuonis konkrečius Parlamento klausimus, nėra atsitiktinumas – tai sistema. Šio projekto teisinis abejotinumas, matyt, yra toks didelis, kad vengiama bet kokių viešų diskusijų. Pirmininkų konferencijos atsisakymas įtraukti šį klausimą į plenarinės sesijos darbotvarkę nėra procedūrinė klaida – tai politinė cenzūra.”
AfD politikas Alexander Jungbluth, Biudžeto komiteto narys, pridūrė:
“Komisijai pateikėme aštuonis konkrečius klausimus: dėl paskolos teisinio pagrindo, jos suderinamumo su SESV 310 ir 332 straipsniais, valstybės narės atsakomybės rizikos, mokėjimo etapų, kontrolės mechanizmų ir laukiamų audito ataskaitų. Į nė vieną iš jų nebuvo atsakyta. Vietoj to, bandymas aptarti šį klausimą plenariniame posėdyje yra blokuojamas procedūrinėmis priemonėmis. Tai jau nebėra parlamentinis procesas – tai institucinė užkulisinė politika. Jei Komisija negali pagrįsti 90 mlrd. eurų finansavimo biudžeto požiūriu, ji neturi įgaliojimų skirti šių lėšų. Valstybės narės mokesčių mokėtojai turi teisę į skaidrumą, o čia ji jiems sąmoningai atimama.”
