Komentuodamas šį klausimą, ESN grupės Europos Parlamento narys Markus Buchheit pareiškė:
“Tai, kas pateikiama kaip „Švarus susitarimas“, yra tiesiog dar vienas smūgis mūsų pramonei. Komisija tiesiog ignoruoja skirtingas vietos sąnaudas visoje ES, energetinio saugumo trūkumą – ypač Vokietijoje – ir dėl to kylančią valstybių narių konkurencingumo praradimą.
Pritarimas pagrindiniams klimato tikslams ir CO₂ neutraliam pramonės sektoriui rodo visišką pramonės politikos realybių neigimą: ES masto ‘žaliosios’ pramonės politikos valdymas tik sukels rimtus konkurencinius trūkumus, palyginti su JAV ir Kinija, o ne 90 % CO₂ sumažinimą iki 2040 m. ar milijoną naujų darbo vietų. Tokie terminai kaip biurokratijos mažinimas ir nacionalinis lankstumas Komisijos žargone yra tik tuščios frazės.
Be prieinamų energijos kainų ir valstybės narių suverenios ekonominės strategijos Europoje nebus pasauliniu mastu konkurencingos pramoninės gamybos. „Žaliasis susitarimas“, „Švarusis susitarimas“ – nesvarbu, kaip vadinamos šios biurokratinės pabaisos – jos tik suteikia Briuselio biurokratams nepakeičiamumo jausmą.
Tokių dirigistinių modelių rezultatus galima matyti Vokietijoje: dėl ekosocialistų Vokietijos Federacinė Respublika tapo ”Europos ligoniu“. Trumpalaikės ir vidutinės trukmės atsigavimo perspektyvos? Labai prastos!“
