„Saugios trečiosios šalies“ reforma sustiprina valstybių narių gebėjimą greičiau nagrinėti nepriimtinus prieglobsčio prašymus. Dabartinė prievolė įrodyti individualų „ryšį“ tarp pareiškėjo ir trečiosios šalies nebėra vienintelis teisinis pagrindas taikyti šią sąvoką. Valstybės narės dabar galės remtis trimis alternatyviais pagrindais: ryšiu, kaip apibrėžta nacionalinėje teisėje, tranzitu per trečiąją šalį arba susitarimu ar sutartimi su ta šalimi. Pasiūlymu taip pat mažinami procedūriniai vėlavimai, apribojant apeliacinių skundų automatinį sustabdantį poveikį. Šie pokyčiai kartu padaro mechanizmą veiksmingesnį ir labiau suderintą su poreikiu greičiau grąžinti asmenis į saugias trečiąsias šalis už ES ribų.
Pasiūlyme dėl „saugios kilmės šalies“ pirmą kartą nustatomas bendras šalių, kuriose persekiojimas laikomas mažai tikėtinu, Europos lygmens sąrašas. Tai suderins nacionalinę praktiką, pagreitins procedūras, susijusias su akivaizdžiai nepagrįstais prašymais, ir leis valstybėms narėms sutelkti išteklius į atvejus, kuriuose reikalinga tikra apsauga. Pradiniame sąraše yra Bangladešas, Kolumbija, Egiptas, Indija, Kosovas, Marokas ir Tunisas.
ESN grupė, atstovaujama Europos Parlamento narių Milano Uhríko, Mary Khan ir Ewos Zajączkowska-Hernik, parėmė abu tekstus, nes jie reiškia perėjimą prie realistiškesnio ir veiksmingesnio migracijos valdymo. Nors šios priemonės nėra pakankamai toli siekiančios, jos nukreipia Europos Parlamentą teisinga linkme, nes padidina prieglobsčio procedūrų greitį, aiškumą ir nuspėjamumą, sustiprina grąžinimą ir suteikia valstybėms narėms priemones, kurių joms reikia, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui sistema.
Šie balsavimo rezultatai rodo, kad susiformavo nauja politinė dauguma, pasiryžusi ištaisyti ilgametę klaidingą migracijos politiką. ESN visą derybų laikotarpį atliko aktyvų vaidmenį ir tebėra konstruktyvus bei patikimas partneris atkuriant kontrolę prie Europos sienų.
