“Net ir geriausia deportacijos sistema bus neveiksminga, jei į Europą be galo plūs vis daugiau nelegalių migrantų. Todėl nuosekli ES išorės sienų apsauga yra būtinas pirmasis žingsnis, siekiant tvariai sustabdyti migracijos katastrofą. Tuo pačiu metu, steigiant deportacijos centrus trečiosiose šalyse, jokiu būdu negalima atsisakyti apdorojimo centrų kūrimo, kad potencialūs nelegalūs migrantai, pateikę prieglobsčio prašymą už ES ribų, galėtų užbaigti visą procedūrą. Siekiant išvengti centrų perpildymo, taip pat būtina žymiai paspartinti pagreitintų procedūrų plėtrą tiesiogiai prie ES išorės sienų.“.
Tačiau negalima nuvertinti logistinių kliūčių, su kuriomis susiduriama grąžinimo centruose tokiose šalyse kaip Uganda. Sunku įsivaizduoti, kad Komisija planuoja rimtą deportacijų kampaniją, jei žmonės pirmiausia turi būti nuskraidinti maždaug 7 000 kilometrų, kad ten lauktų grįžimo į savo kilmės šalis. Šalys, esančios pačiame ES išorinių sienų artumoje, būtų kur kas tinkamesnės, o atsakinga Komisija jau seniai būtų užtikrinusi būtinus susitarimus šiam tikslui, jei reikėtų – grasindama sustabdyti vystymosi pagalbą ir kitas paramos priemones.”
