“Jau 18 metų Europos Parlamentas pripažįsta kormoranų problemą, tačiau šiandien ES praktiškai yra toje pačioje padėtyje kaip ir 2008 m. Nors kormoranų populiacija pasiekė apie du milijonus paukščių ir kasmet suvartoja apie 300 000 tonų žuvies, mūsų žvejai ir žuvininkystės ūkiai kasmet toliau patiria daugiau nei 350 mln. eurų nuostolių. Vietoj to, kad imtųsi ryžtingų veiksmų, Briuselis vėl siūlo koncepcijas, koordinavimo institucijas ir dialogo platformas – kitaip tariant, būtent tas biurokratines priemones, kurios iki šiol nesugebėjo išspręsti problemos.
Realybė aiški: kormoranas jau nebėra nereikšmingas reiškinys, vertas apsaugos, bet svarbus ekonominis ir ekologinis veiksnys, keliantis rimtą grėsmę žuvų ištekliams, akvakultūrai ir visam pragyvenimui mūsų pakrantėse. Iš maždaug 200 000 veisimosi porų daugiau nei pusė šių vandens paukščių veisiasi Baltijos jūros regione, o 120 000 veisimosi porų aptinkama Šiaurės jūroje. Dėl to ši problema ypač aktuali Vokietijos žvejams.
Jei net ES pripažįsta, kad nacionalinės priemonės tebėra neveiksmingos ir kad būtinas visos Europos mastu taikomas požiūris, tai galiausiai reikia politinės valios imtis nuoseklių veiksmų, įskaitant veiksmingą gyventojų skaičiaus kontrolę. Viskas kita – tik dar vienas Europos neveiklumo skyrius mūsų žvejų sąskaita.”
AfD Europos Parlamento narys ir ESN koordinatorius Žuvininkystės komitete Siegbert Droese pridūrė:
“Nors pagal ES Paukščių direktyvos 9 straipsnį numatyta išimtis leidžia valstybėms narėms žudyti kormoranus, tai yra sudėtinga procedūra. Pavyzdžiui, valstybės narės kiekvienu atskiru atveju privalo pirmiausia įrodyti, kad buvo padaryta rimta žala ir kad buvo išnaudotos visos kitos atgrasymo priemonės – tai brangus užsiėmimas, ypač akvakultūros sektoriui. Jau seniai laikas panaikinti kormoranų saugomą statusą ES Paukščių direktyvoje!”
