Atsakydama į rašytinį klausimą dėl branduolinės energijos vaidmens Europos energetikos politikoje, Europos Komisija pareiškė, kad, nepaisant tebevykstančios energetikos krizės, ji laikosi politiškai motyvuoto kurso riboti branduolinę energiją. Nors atsakyme pripažįstama, kad kai kurios valstybės narės ir toliau remiasi branduoline energija, ES politinė kryptis išlieka aiškiai priešiška šiai saugios, patikimos bazinės apkrovos ir mažai CO₂ išskiriančios energijos rūšiai.
Alexander Jungbluth, ESN grupės frakcijos biudžeto reikalų atstovas ir rašytinio klausimo bendrasignataras, pareiškė:
“Europos Komisijos atsakymas dar kartą rodo, kad ideologiniai išankstiniai nusistatymai yra svarbesni už realią padėtį vietoje ir teisėtus Europos piliečių bei įmonių interesus. Nors Komisija teigia, kad valstybės narės gali laisvai nustatyti savo energijos struktūrą, tuo pačiu metu ji naudoja reglamentus, standartus ir finansavimo kriterijus, kad praktikoje išstumtų branduolinę energiją iš Europos energetikos sistemos. Tai yra ne kas kita, kaip pamažu vykstantis valstybės narės teisių apribojimas.“.
Valstybės narės turi turėti tikrą laisvę pačios nuspręsti, kokiu mastu jos remiasi branduoline energija. Tai apima ir užtikrinimą, kad branduolinė energetika būtų traktuojama vienodai visose atitinkamose ES sistemose – nuo taksonomijos ir valstybės pagalbos taisyklių iki mokslinių tyrimų programų – ir nebūtų diskriminuojama dėl ”žaliosios“ ideologijos. Visiškai nepriimtina, kad ES, naudodamasi biurokratinėmis kliūtimis ir selektyvia finansavimo politika, iš esmės vykdo tam tikrą centralizuoto energetikos planavimo formą, kurios išlaidas visų pirma padengia piliečiai bei mažos ir vidutinės įmonės.“
