Tekste, kurio oficialus pavadinimas – “Ataskaita dėl vystymosi finansavimo – prieš ketvirtąją tarptautinę konferenciją dėl vystymosi finansavimo Sevilijoje”, be kita ko, buvo raginama besąlygiškai atleisti besivystančias šalis nuo skolų. Jame taip pat buvo siūloma, kad ES valstybės narės skirtų daugiau lėšų vystymosi pagalbai, įvestų pasaulinius turto mokesčius ir teiktų pervedimus klimato kaitos padariniams švelninti pietų pusrutulio šalyse. Didžioji dalis šių išlaidų būtų tekusi Europos – ir todėl ypač Vokietijos – mokesčių mokėtojams. Pranešimas nebuvo priimtas: ESN grupė kartu su kitomis centro dešinės frakcijomis balsavo prieš jį; iš viso 340 Europos Parlamento narių dauguma atmetė Sevilijos pranešimą.
AfD Europos Parlamento nariai Marc JONGEN ir Tomasz FROELICH taip pat pateikė priešpriešinę rezoliuciją, pagal kurią readmisijos susitarimai su migrantų kilmės šalimis taptų būtina sąlyga bet kokiems tolesniems plėtros fondams gauti. Jų pasiūlymas plenariniame posėdyje sulaukė 120 balsų.
Marc Jongen, ESN koordinatorius Vystymosi komitete ir „Sevilijos ataskaitos“ šešėlinis pranešėjas, paaiškino:
“AfD balsai lemia rezultatą! Tik mūsų pastangų dėka susiformavo dauguma prieš Sevilijos ataskaitą, taip užkirsdama kelią tolesnei naštai Vokietijos piliečiams. Tuo pačiu siunčiamas aiškus signalas: vystymosi politika turi būti grindžiama abipusiu kompromisu. Be migrantų readmisijos iš Europos į trečiojo pasaulio šalis neturėtų tekėti daugiau milijardų.”
Tomasz Froelich, priešingos rezoliucijos bendras iniciatorius, pridūrė:
“Nuo 1980 m. Subsacharos Afrikai buvo išmokėta maždaug du trilijonai dolerių vystymosi lėšų, kurių didelė dalis yra pasisavinta ir dingsta mokesčių rojuje. Atsižvelgiant į Afrikos gyventojų skaičiaus sprogimą ir mūsų sudėtingą ekonominę padėtį, atėjo laikas paradigmos pokyčiui. Švedija ir JAV rodo, kad galima elgtis kitaip – ES turi sekti jų pavyzdžiu.”
